Kraštotyros muziejus

Užvenčio šalelė – svarbiausi Marijos namai. – prof. V. Daujotytė

Užvenčio Kraštotyros Muziejus

Užvenčio dvaras žinomas nuo XV a. Nuo 1527 m. Žygimantas Senasis jį perėmė savo žinion, ir Užventis tapo karališkuoju dvaru. Su šiuo dvaru siejamos bajorų Bilevičių, Gorskių, Vainų giminės. Taip pat žinoma, kad Užventis pakankamai stipriai nukentėjo XVIII a. I pusę dėl karų su švedais ir kilusio gaisro. XVIII a. I pusėje Užventyje gyveno daug žydų, jiems buvo leista pasistatyti sinagogą. XIX a. jau carinės Rusijos laikais dvaras atiteko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui-Liubeckiui. Žinoma, kad Vyriausiasis Druckių-Liubeckių įgaliotinis Liudvikas Grombčevskis už dalyvavimą 1863 metų sukilime ištremtas į Čimbarą, Penzos guberniją. Iš Gadonų Telšių apskrityje jo įsigytas Krėpštų dvaras buvo sukvestruotas. Grombčevskis mirė Varšuvoje. Druckiai atstatė sunykusią Užvenčio katalikų bažnyčią. Per 1863 m. sukilimą Užvenčio apylinkėse aktyviai veikė organizuoti sukilėlių Roberto Krasausko, Antano Mackevičiaus, Igno Leskauko bei Jono Stanevičiaus vadovaujami būriai.

Su Užvenčiu susiję Lietuvos šviesuoliai

1887-1898 m. dvarą nuomojo Anupras ir Stanislava Pečkauskai – Marijos Pečkauskitės-Šatrijos Raganos tėvai. Marijos jaunystės išgyvenimai Užvenčio dvare atsispindėjo žymiausiame rašytojos kūrinyje – apysakoje ,,Sename dvare“ (1922). Netoli Užvenčio gyveno ir dažnai jame lankėsi Povilas Višinskis, kuris draugavo su Marija Pečkauskaite ir paskatino ją mokytis lietuvių kalbos. Užventyje 1892-1893 m. su savo šeima gyveno lietuvių literatūros klasikė Žemaitė.

Paskutinis Užvenčio dvaro savininkas

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius 1910-1942 m. gyveno Užvenčio dvare. Užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje.

Ekspozicijos

Miestelio ir dvaro istorija

Rašytoja Šatrijos Ragana

Jonas Smilgevičius